Tai antra tokia grupės investicija
AB Akola group netiesiogiai valdoma įmonė AB Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano gamybos jėgainę už 19,4 mln., ji pirmąjį 2026 metų ketvirtį turėtų iškilti įmonės sklype Kaišiadorių rajone. Gamtinių dujų alternatyvą – biometaną – norima pradėti gaminti antrąjį 2026 metų ketvirtį, projekto įgyvendinimui projekto įgyvendinimui planuojama prašyti ES fondų paramos.
„Ši numatoma investicija skirta grupės tvarumo ir pelningumo didinimui. Pastačius biometano jėgainę, bus tvariau tvarkomi dideli biologinių atliekų kiekiai, mažinama aplinkos tarša. Į aplinką išmetamo CO2 kiekis kasmet sumažės apie 29 tūkst. tonų, taip pat bus sumažintos metano emisijos. Skaičiuojame, kad biometano jėgainė kasmet generuos 4,3 mln. Eur EBITDA (Veiklos pelnas, neatskaičiavus ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudų) ir atsipirks per 7 metus ir 4 mėnesius. Projektą didžiąja dalimi planuojame įgyvendinti skolintomis lėšomis, planuojame skolintis apie 14 mln. eurų.”
AB Akola group finansų direktorius Mažvydas Šileika
Planuojama biometano jėgainė turės keturis biodujų reaktorius ir galės per valandą pagaminti iki 1 000 kubinių metrų biometano. Biometano gamybai bus naudojamas vištų ir karvių mėšlas bei srutos, o taip pat kitos bioskaidžios atliekos, viso per metus bus perdirbama 120–140 tūkst. tonų biologinių atliekų. Dalį žaliavų būsimai jėgainei, apie 20 tūkst. tonų per metus, planuojama pirkti iš ūkininkų, taip prisidedant prie jų ekonominio augimo ir bei aplinkos taršos mažinimo. Gamybą būsimoje jėgainėje planuojama sertifikuoti pagal ISCC arba RedCert tarptautinius standartus.
„Gamtinių dujų sąnaudos paukštininkystėje yra labai didelės, nes paukščiams augti reikalinga stabili šiluma, tad fermos šildomos dujomis. Biometanas daugeliu atveju galėtų pakeisti gamtines dujas. Kadangi mūsų žemės ūkio bendrovėse susidaro nemažai organinių atliekų, jau įgyvendiname vienos biometano jėgainės statybos projektą Lietuvoje. Tačiau 2025 metų pabaigoje Šakių rajono Plynių kaime pradėsianti veikti biodujų jėgainė bus pajėgi perdirbti tik dalį pieno ūkiuose ir paukštynuose susidarančių organinių atliekų – kasmet AB Akola group valdomuose paukštynuose ir žemės ūkio bendrovėse Lietuvoje dar liktų neperdirbama ir kauptųsi po 120 tūkst. tonų atliekų. Biometano jėgainė Kaišiadoryse leistų išvengti biologinių atliekų kaupimosi keliamų problemų ir kartu sumažintų iškastinio kuro naudojimą – joje kasmet bus galima pagaminti beveik 85 GWh (gigavatvalandžių) atsinaujinančios energijos, biometano. Tikimės, kad mūsų įmonių grupėje beveik nebeliks neperdirbtų organinių atliekų, be to, gamybos procese kasmet gausime virš 285 tūkst. tonų digestato, kuris yra potencialus mineralinių azoto trąšų pakaitalas. Kai pradės veikti abi jėgainės, viso kasmet sutaupysime iki 42 tūkst. tonų CO2, o tai jau gana reikšmingas aplinkosaugos pasiekimas.”
AB Akola group generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius
Asmuo kontaktams
